PO 200 EUR? SU BE?D?ION?S LETENOS PAGALBA?

Kai i?girstu - 200 eur?, apima déjà vu ?spūdis. Leidau sau lyg pianistui pasinerti ? variacijas savo vieno ankstesnio prane?imo tema. Tiesa, prie? trejus metus kalb?jau ne apie 200 eur?, o apie 200 svar? sterling?. Beje, turiu ?sp?ti, u?truksite skaitydami. Tad, prie? prad?dami, dar kart? pagalvokite, ar tikrai to norite. Kaip sakoma, atsargiai su tais norais. Perskai?ius iki pabaigos, gali aplankyti mintys, kuri? nesitik?jote. Taigi, prad?kime. 200 eur?.

Lietuvos politikai nusprend?, jog vienkartines 200 eur? i?mokas gaus vos ne milijonas gyventoj?. Galima pasakyti ir kitaip – vos ne milijonas rink?j?. Ar tai m?ginimas jiems ?siteikti? Kol kas visi esame supainioti, tai koks tas mūs? politik? pagrindinis tikslas – spr?sti kylan?ios skurdo kreiv?s, d?l koronaviruso krentan?ios ekonomikos kreiv?s ar krintan?i? reiting? kreiv?s klausimus? Manoma, kad metinis toki? rink?j? asmeninis biud?etas tur?t? padid?ti vidutini?kai apie 5 proc. Ar jie puls juos i?leisti taip, kad būt? poveikis vartojimui, valstyb?s biud?etui ir ekonomikai, ?rodym? n?ra. Ta?iau netrūksta tikin?i? ir be ?rodym?, kad 200 eur? reik?mingai suma?ins pensinio am?iaus gyventojo skurd?. Beje, ar pasteb?jome, kad kuo toliau diskutuojama, tuo ma?iau prisimenami būtent tie, kurie neteko darbo pajam? d?l karantino. Juk taip gundo tas noras su 200 eur? id?ja i?spr?sti ilgalaikes skurdo problemas! 

?mogus susigundo, svajoja, planuoja ir v?l matuojasi nauj? svajon?. Retas ?mogus nori m?styti, kas sumok?s u? i?sipild?iusius lūkes?ius. Tokia jau ?mogaus prigimtis – patogiau matyti tik teigiam? savo nor? pus?. Tradici?kai trūksta laiko ir valios prie? veikiant apgalvoti padarinius. Iki galo neapgalvot? id?j? padariniai da?nai būna liūdni ir ilgi, nes paskatina vis? sek? kit? klaiding? veiksm?. Deja, laiku nesustojus, neigiami padariniai pradeda augti geometrine progresija. Tokia ?vyki? seka galioja ir u?sisvajojusiai valstybei.

Lietuvai, apsvaigusiai nuo svajoni? ir nuo skolint? milijard? gausos, Europos Komisija primena – mielieji, turite prast? ?vietimo pad?t?, ?em? aplinkosaugin? tvarum?, didel? socialin? nelygyb? ir skurdo rizik?, nesusitvarkote su i??ūkiais surenkant mokes?ius ir pl?tojant inovacij? politik?. Socialin?s nelygyb?s ir skurdo rizikos rodikliai teb?ra vieni auk??iausi? Europos S?jungoje. Europos Komisijos nuomone, būtina u?tikrinti, kad priemon?s ekonomikos atsigavimui skatinti der?t? su ateities i??ūkiais. Prisiminkime, ekspert? ataskaitos teberodo, kad demografin? situacija, visuomen?s sen?jimo rizikos ir i?laid? ateities pensijoms augimo tendencijos nepasikeit?. Ar visi ?inome sum?, kurios reik?s būsimoms pensijoms? Ar neu?mir?ome t? 4 milijard?, kuri? reik?s jau prad?t? valstyb?s investicij? programos projekt? u?baigimui? Gal kas nors nor?t? paskelbti visuomenei, kokiai sumai per pastar?j? de?imtmet? buvo sustabdyta projekt?? Būt? svarbi informacija m?stymui, nes v?liau toki? projekt? at?ildymas ir pabaigimas, tik?tina, pabrangs net iki keturi? kart?.

Ne kart? teko atkreipti d?mes? ? tai, kad su valstyb?s biud?etu susijusius sprendimus priimame disponuodami tik pajam? ir i?laid? pinig? srauto rodikliais, o verslui ir EBPO ?ali? vyriausyb?ms ?prasto grynojo turto rodiklio neanalizuojame. Kiek tokiu atveju teisingi galios centr? sprendimai? Gal ir klystu, ta?iau manau, kad visai kitokioje ?viesoje pasirodyt? vienkartini? i?mok?, skolinimosi ir kitos id?jos, jei i?laidos j? ?gyvendinimui būt? parodomos kartu su visais kitais galimais valstyb?s ?sipareigojimais, parodant nenudailint? valstyb?s grynojo turto rodikl?. Prisiminkime, Ignalinos AE u?darymui, eksploatacijos nutraukimui ir panaudoto branduolinio kuro atliekyno ?rengimui tik preliminariais skai?iavimais reiks apie 5 mlrd. eur?. Ar nepamir?tame kito svarbaus valstybei Rail Baltica projekto, kurio bendra vert? apie 6 mlrd. eur?, vystymo ka?t?? Auditori? med?iaga apie budin?ius tokius i?laid? milijardus ?iuo metu yra galing?j? apatiniuose stal?iuose. Ir apskritai, ar ateityje planuojame i?laid? koki? nors reform? finansavimui? Pasiskolinsime, i?dalinsime ir i?siskirstysime daryti kiekvienas kas kam labiausiai patinka?

Galios centrai jau prad?jo u?siimti visuomen?s hipnoze, neva, Lietuvai jau nebaisu skolintis net ir iki 100 proc. nuo BVP. Nepasiduokime kvailinami. Visi valstyb?s i?tekliai yra riboti. Noras tur?ti daugiau, negu i? tikr?j? būtina, gali kelti gr?smi?. Noras i?leisti daugiau, nei sugebame u?dirbti, tur?t? būti i?samiai aptartas. I?teklius privalu skirstyti taip, kad jie skatint? ekonomikos augim?. Suvokdami i?tekli? ribotum? tur?tume būti netoleranti?ki savitiksliams procesams. Deja, ir toliau valstyb?s i?teklius planuojama leisti skubiai ir veidmaini?kai - pagal dirbtines ir pervaidintas emocijas, pasinaudojant viruso tema, o ne sukuriant prid?tin? vert? pagal tikslus, u?davinius, priemones ir kriterijus. Kaip antai, Vyriausyb?s socialiniai partneriai vie?ai piktinosi, kad Ateities ekonomikos DNR plano aptarimui jiems buvo skirtos tik 5 dienos. Man?s nestebina. Pamenu, kaip Seimo oficialioje darbotvark?je prie valstyb?s biud?eto vykdymo audito ataskait? būdavo skiriamos 5 minut?s... Nors kalb?davau 10 minu?i?, niekas nestabdydavo. Gav?s daugiau laiko, tur?davai jaustis lyg ir pats prasikalt?s, lyg ir d?kingas pos?d?io pirmininkui.

Matome, kaip mums ir toliau bandoma ?pir?ti gyventi valstyb?je, kurios valdymas būt? grind?iamas ne ?rodymais, ne darbais, o bukletais, pasitarimais ir fontanais. Tvanku kv?puoti valstyb?je, kurioje nesislapstant dienos ?viesoje u?asfaltuojama ? rezultatus orientuota vie?ojo valdymo sistema. Pastar?j? de?imtmet? liūto dalis Europos S?jungos mokes?i? mok?toj? pinig? atiteko ?vairi? sri?i? infrastruktūrai atnaujinti, o ne ?moni? geb?jimams tobulinti. ?tai ir at?jo atpildo metas. Nerimauti d?l ?vyrkeli? dabar tikrai ne laikas. Virusas ne ?vyre. Esama kriz? apnuogino mūs? silpn?j? viet?. Virusas pasirinko taikliai - atakavo ne ? beton? ar asfalt?, ta?iau ? mūs? m?stym?.

Dabar noriu priminti, k? savo mokslo darbuose iracionaliai ?monijai signalizavo amerikie?i? mokslininkas, kibernetikos mokslo ir dirbtinio intelekto teorijos pradininkas Norbertas Wieneris (1894-1964). Jis ?sp?jo, jog reikia siekti toki? tiksl? ir tur?ti tokius lūkes?ius, kurie i? tikr?j? yra pageidautini, o ne vien atrodo tokie esantys. Bet kokie procesai, nekontroliuojami ?mogaus m?stymo, veikia linijiniu būdu, tod?l negali būti paleid?iami veikti automati?kai. Automatiniu procesu galima ?gyvendinti tik tai, kas suformuluota, o ne tai, kas tur?ta omenyje. Kiekvienas suplanuotas ?ingsnis turi būti nuolat matuojamas, vertinamas vertybi? aspektu ir papildomas patirtimi.

Pavyzd?iui, jums kyla klausimas, kod?l valstyb?je stringa didieji projektai? Projekt? valdymo proces? teorija ir praktika rodo, jog kiekvienas projektas privalo tur?ti atsaking? lyder?, procesas – ?eiminink? ir ?gyvendinimo komand?. Kiekvienas projektas i?gyvena tam tikrus etapus, tokius kaip analiz?, poky?io planas, esamos situacijos su?ildymas konkre?iais veiksmais, vykdymas ir matavimas, ?gyvendinimas ir matavimas, gauto rezultato u??aldymas, v?l matavimas ir ?tvirtinimas. Manome, kad valstyb?je tokios eigos sklandumui trukdo rinkimai? Betgi valstyb?se tam rinkim? ciklai ir yra sureguliuoti taip, kad skirting? galios centr? rinkimai nesutapt?. Taigi, viskas gan?tinai ai?ku – kiekvienas mūs? valstyb?s nes?kmingas projektas ar reforma arba stokojo lyderio, arba procesas netur?jo ?eimininko, kuris prisiimt? u? projekt? atsakomyb?. Tokia yra universali valdymo problematika. 

Mokslo darbuose valdymo problematikai apibūdinti sutinkamas be?d?ion?s letenos efekto terminas. Jis apibr??ia kokio nors proceso defekt? ir nenusp?jamum?, kai laukiam? pozityv? rezultat? lydi nenumatyti neigiami padariniai, kuri? nuostoliai vir?ija ir nuvertina pozityvius rezultatus. Pats be?d?ion?s letenos simbolis pasirinktas neatsitiktinai. N. Wieneris savo darbuose m?go cituoti angl? ra?ytojo Williamo W. Jacobso (1863-1943) apsakym? ?Be?d?ion?s letena“. 1902 m. publikuotas kūrinys i? pirmo ?vilgsnio atrodo gana paprastas, ta?iau buvo pripa?intas ekonomin?s literatūros ?edevru, pakliuvo ? daugyb? antologij?. Trumpai papasakosiu ?i? istorij?.

Brit? imperijos aukso am?ius pramon?s revoliucijos metu. Pagyvenusio laimingo angl? darbininko ?eima – vyras, jo ?mona ir sūnus – jaukioje nam? ?idinio aplinkoje klausosi draugo, sugr??usio i? karo tarnybos Indijoje, pasakojim?. Karininkas jiems parodo ir pasakoja apie talisman? – parsive?t? sud?iūvusi? be?d?ion?s leten?. Pasirodo, kiekvienas naujas paslaptingosios letenos ?eimininkas gauna trij? savo nor? i?pildymo teis?. ?eimos draugas nutyli, ko pra?? letenos, ta?iau tampa ai?ku, kad gail?josi d?l savo antro noro ir steng?si i?taisyti situacij?. Dar ankstesnio be?d?ion?s letenos savininko pirmieji du norai irgi liko paslaptis, ta?iau karininkui yra ?inoma, kad paskutinis tre?ias ?io noras buvo... numirti. Tod?l baig?s pasakoti be?d?ion?s letenos istorij? karininkas meta j? ? ?idinio ugn?. Tai neatbaido jaukaus ?idinio ?eimininko tapti nauju paslapting? gali? savininku. Jis i?traukia leten? i? ugnies, o i??jus draugui bando savo likim? pra?ydamas pinig?. Sūnus stengiasi apmal?inti tvyran?i? lūkes?i? ?tamp? i?eidamas ? darb? ir pareik?damas, kad pinig? neatsiras. Pirmasis t?vo noras – gauti 200 svar? sterling? nekilnojamojo turto mokes?iui susimok?ti – vis d?lto i?sipildo. ? ?eimos namus pasibeld?ia gamyklos, kurioje dirba sūnus, klerkas ir atne?a... tuos trok?tus 200 svar? sterling?. Tai kompensacija u? tai, kad gamykloje per nelaiming? atsitikim? ?uvo sūnus. Jo kūn? neatpa??stamai sudark? ?renginiai. Motinai kyla spontani?kas antras noras – susigr??inti mirus? sūn?. Ta?iau visk? sustabdo gr?smingas beldimas ? duris ir skubi tre?ia t?vo mintis – atsisakyti nor? apskritai. Tik pa?iu paskutiniu momentu i?sig?stama, kokio baisaus pavidalo, kokios dvasin?s ir fizin?s būsenos ? nam? duris beld?iasi sugr???s sūnus.

Daugiau nei prie? ?imtmet? ?i istorija buvo vertinama kaip kritika tuometei brit? politinei ir ekonominei sistemai. Godumo simbolis – letena – suaktyvina ?mogaus s?mon?je miegan?ius ir nuo s??in?s slepiamus tikruosius norus. Tod?l ir noras i?pildomas patiriant gr?smingus padarinius, kuriuos su?adina egoisti?kos mintys. Letena i?ties – u?uomina ? valstyb?s vald?ios rank? ir jos priimamus sprendimus. Tai kvietimas analizuoti, kieno letenoje yra visuomenei svarbūs sprendimai. Laikantysis savo rankose be?d?ion?s leten? pajunta gali? veikti, ta?iau nepastebi i?augusio godumo. Tod?l turintieji ?moni? patik?t? gali? priimti sprendimus privalo nuolat galvoti apie tikruosius padarinius – tik taip galima nugal?ti ? duris besibeld?iant? chaos?.

Pana?u, mūs? valstyb?je galios centr? godumas skolintis u?go?ia ekonomist? kvietim? analizuoti alternatyviuosius ka?tus. Pinigai m?gsta būti ?darbinami, ta?iau juos galima nukreipti ne tik ? trumpalaikius sprendimus, bet diversifikuoti bei nukreipti ? vidutin?s trukm?s ?sisen?jusi? problem? sprendim?, taip pat ir ? ilgalaikio augimo potencialo i?naudojim?. 

Beveik pus? pinig? bus nukreipta ? statybos sektori?. Jei tiksliau, su visa pagarba ?ia dirbantiems ?mon?ms, tai ? ?emos prid?tin?s vert?s ekonomikos dal?. Ar tai mūs? valstyb?s ?inut?, jog atsisakome tikslo transformuoti esam? ekonomikos model? ? auk?tesn?s prid?tin?s vert?s kūrim?? Jei taip, tada tenka kelti ?vairius nepatogius klausimus. Kas ir kokius rodiklius pasieks? Koki? valstyb?s tiksl? atsisakome ma?indami perskirstym? per biud?et?? Ar turime ?gyvendinimo komand?? V?l asfaltuosime kelius, kuriais niekas neva?in?s? V?l pirksime ?rang?, kuria nesinaudosime? Savam kra?te prana?u nebūsi. Niekada nesig?dijau pripa?inti, jog daugyb?s dalyk? nei?manau, tod?l visada kvie?iau ?sid?m?ti koleg? brit? pamok?, jog tai, kas prasideda blogai, tas ir baigiasi blogai. Automatizuotas pinig? i?skirstymas projektams, kurie neturi nieko bendro su Lietuvos prioritetais – tai pinig? ?vaistymas.

Kokius signalus istorija apie be?d?ion?s leten? siun?ia mums? Pirmiausia, ji primena apie tai, kad visuose procesuose turi būti numatomas automatinio i?sijungimo kontrol?s mechanizmas. Atsiradus neigiamiems po?ymiams jis signalizuoja ir stabdo proces? jau tarpiniame etape ir tokiu būdu suma?ina nuostoli? mast?. Ar turime pakankamai administracini? ir intelektini? i?tekli? tvarkyti toki? skolint? eur? gaus?? Kod?l taip bijome per?iūr?ti biud?et?, nors jis ir yra tas kontrol?s mechanizmas? Kod?l norime skirstyti pinigus per degradavusi? ir susikompromitavusi? valstyb?s investicij? program?, o ne pagal programin? biud?et? kaip visum??

Ar gal?tume ?sivaizduoti bent vien? versl?, kuris apskritai gal?t? egzistuoti be pinig? planavimo, be savo biud?eto detalaus analizavimo? Nedirbate versle? Gerai, tada paklauskime kitaip - ar elgtum?m?s taip su savo ?eimos biud?etu? Kuo didesni skai?iai, tuo ma?iau svarbu jiems atsidurti biud?ete? Turime sau kartoti pusry?iaudami, pietaudami ir vakarieniaudami – skolas teks gr??inti. Jei galios centr? komandos tingi ar tiesiog nesugeba su kiekviena nauja priemone per?iūr?ti biud?eto, tai gal nesig?dykime ir pasitelkime pagalb? i? i?or?s? Ekonomin? i?silavinim? ir apie visum? m?stantis ?mogus suvokia, kad kiekviena nauja priemon? derinyje su jau esamomis sukuria visi?kai nauj? analiz?s aplink?, kei?ia ir skai?iavimus, ir galim? rezultat?. Liūdna, kad sprendim? pri?mimas pagal duomenis mūs? valstyb?je yra ignoruojamas pa?iu auk??iausiu lygiu.

Kod?l bijome ?mon?ms parodyti bendr? vaizd?, kokio rezultato tikim?s u? skolintus milijardus? Nepriklausomi ?alies watch dog centrai kvie?ia per?iūr?ti biud?et? ir toki? pareig? mato ?alies teis?s aktuose. Vykdomosios vald?ios galios centras sako nematantis teisini? argument?, kad biud?et? reikia per?iūr?ti. Sunku suprasti, kod?l ten, kur sprendimams tur?t? u?tekti sveiko proto ir s??in?s, mes diskutuojame apie ?statymus. Prancūz? ra?ytoja ir buvusio Prancūzijos finans? ministro dukra Anne Louise Germaine de Sta?l (1766-1817), vie?ai oponavusi pa?iam Napoleonui ir u? tai persekiota bei i?si?sta i? savo ?alies, yra sakiusi, jog ?egzistuoja tūkstantis keli? būti labai kvailu ?mogumi, nepa?eid?iant nei vieno ?statymo“.

Istorijoje, kuri? ?ia aptariame, naujasis be?d?ion?s letenos ?eimininkas tik pamat?s antro noro padarinius susivok?, kad ji i?pildo ir tuos norus, kurie nuskamb?jo tik jo mintyse. Jei nesuvokdami padarini? imsime pinigus, tai patys u? tai ir sumok?sime. Ne be?d?ion?s letena, o investicijos ir prid?tin?s vert?s kūrimas gali pad?ti valstybei spr?sti socialin?s atskirties ir kitas problemas. Ta?iau kod?l taip da?nai po ?investicij?“ pavadinimu slepiame projektus, kurie vietoje pajam? generuoja tik i?laidas?

Mus tikina, kad viskas bus gerai. Lietuva skolinsis, investuos ir bus gr??a. Galios centr? stalai nukloti pastar?j? penkeri? met? auditori? ataskaitomis, kurios rodo – esamos būsenos valstyb?s investicij? programa apskritai turi būti panaikinta. Sunku kartoti, kas buvo audito ataskaitose para?yta apie tokias ?investicijas“, kaip sien? pada?ymai, katilini? stog? remontai, u?darom? mokykl? pastat? renovacijos, valtys, nar? kostiumai, ?un? kinkini? pirkimai... Trūko tik lank? su str?l?mis. Galima pasid?iaugti, jog pastaraisiais metais toki? pirkini? jau neberasime. Tai viska puiku? Toli gra?u. Juk atsisakius smulki? ?investicij?“, galima ir toliau u?siimti ?investicijoms“, tik jau didesn?mis sumomis.

Kai kas valstyb?s investicij? program? m?gina diplomati?kai pavadinti politik? pageidavim? koncertu. Ka?in, ar tai koncertas. Gal labiau u?dara puota. Per tuos ?puotavimus“ taip ir nerasta laiko parengti bent jau trime?io valstyb?s biud?eto. Biud?eto valdysena pagal auditori? siūlymus per ketverius metus taip pat liko nesutvarkyta. Spengianti kap? tyla. Girdisi tik fontan? melodijos, kvepia garuojan?iu asfaltu. Auditoriai – stal?iuose. Kod?l? Galbūt tod?l, kad vis? galios centr? kanceliarijose yra likusi? nebaigt? arba turima id?j? d?l nauj? - i?laidas, o ne pajamas generuojan?i? - ?investicini? projekt?“? Nuo?ird?iai kvie?iu, patik?kime, kaip svarbu, kad netinkamai paruo?ti projektai apskritai neprasid?t?. Pasen?s valstyb?s investicij? programos mechanizmas savo pel?siu v?lesniuose etapuose pasidalija su grem?zdi?ka i?laid? kupina vie??j? pirkim? sistema. Valstyb? ?veliama ? brang? ir iracional? toki? projekt? administravimo, kontrol?s, teismini? gin?i? voratinkl?.

Socialiniai mokslai ne veltui vis da?niau atkreipia d?mes? ? ?mogaus elgesio iracionalum?. Taip pat ir mūs? be?d?ion?s letenos istorijoje karininkas juk ne ?iaip sau nepasakojo, kokie buvo jo norai ir j? padariniai. Ta?iau ?sp?jo ?eimininkus apie letenos galios kelias gr?smes ir net m?gino j? sudeginti. Bet laimingos ?eimos galva nepais? ?sp?jimo. Jis ??velg? tik gali?, bet nesuvok? jos kainos. ?moni? lūkes?ius i?kraip? ir neigiam? padarini? suk?l? ne be?d?ion?s letena, o sistema, kurioje tie ?mon?s gyveno. Beje, i?eidamas pro duris karininkas dar patar? nor?ti ko nors protinga. Tai rodo, kad ir jis pats nepadar? i?vad?. Jokia be?d?ion?s letena negali sukurti k? nors protinga. Atlikusi savo darb? ji tik susiranda kit? ?eiminink? ir taip toliau cirkuliuoja godumo rinkoje. Be?d?ion?s letenos istorijoje vis? heroj? norai buvo nevyk?. Vienintelis dalykas, kurio visi tur?jo siekti – kad ir ?moni?, ir valstyb?s gyvenime apskritai nelikt? vietos be?d?ion?s letenos efektui.

Tai ar protingas mūs? pirmasis noras gauti tuos 200 eur?? Vienkartini? sprendim? pasekm? – diskusija iki begalyb?s, nes vienkartin?s i?mokos nesprend?ia sistemini? ?vietimo, sveikatos ir socialin?s apsaugos problem?. Manau, teisingai atkreipiamas d?mesys ? socialinio teisingumo aspekt?. Juk vienkartin? i?mok?, nepriklausomai nuo esamos pensijos ar atlyginimo dyd?io, gaus visi. Ir kaip ?ia pa?iūr?si, ar visi. Juk galima kelti klausim?, kod?l prioritetu nesirinkome skurstan?i? ?eim?? Socialin? atskirt? gali ma?inti tik nuolat augan?ios pensijos, o mes, pana?u, ?ito daryti nesiruo?iame.

Tai ar nesigail?sime savo antrojo noro – taisyti situacij? skolintais milijardais? Bet kokia priemon? gali būti ir kurian?ia, ir griaunan?ia – viskas priklauso, kieno ji rankose. ?inome posak?, kad bet koks kompiuteris nei?man?lio rankose – tik krūva metalo. Aptar?me istorij?, kuri leid?ia ?sivaizduoti, kuo baigt?si, jei atsirast? norin?i? valdyti valstyb? su be?d?ion?s letenos pagalba. Norin?i? skirtyti milijardus pareiga i?manyti biud?eto valdysen? taip, kaip gydytojui privalu nusimanyti apie ?mogaus kūno anatomij?. Nepamenu, kas pasak?, bet taikliai – bet kok? skurd?, tame tarpe ir m?stymo, gydo ?vietimas, o ne statybos. Manote, kad nei?manantys ger?j? EBPO biud?eto valdysenos praktik?, kai jau u?asfaltuos ?vyrkelius, sustos ir atsigr?? ? ?mogi?kojo kapitalo investicijas? Ne, labiau tik?tina, kad tada toliau skolinsim?s ir imsim?s asfaltuoti kapines. Verta susim?styti, ypa?, jei pamenate, koks buvo tre?iasis pirmojo be?d?ion?s letenos ?eimininko noras.

Dabartin?s galios centr? komandos nesugeb?jo ?gyvendinti poky?i? nei biud?eto valdysenoje, nei valstyb?s investicij? programoje. Rezultatas po beveik ketveri? met? – biud?eto valdysenos poky?i? planas dingo kartu su strategini? projekt? portfeliu. Parlamentin?s kontrol?s rezultatas – sisteminis sistemini? rekomendacij? ne?gyvendinimas. Dar daugiau, galios centrai net nesig?dija reguliariai nutyl?ti apie ?sipareigotus, ta?iau nepasiektus rezultatus. Tai kod?l būtent ?ioms komandoms turi būti patik?ti nauji ir dar skolinti milijardai? Pana?u, kad latentin? gr?sm? – sud?iūvusi lyg be?d?ion?s letena biud?eto valdysena – tebekeliauja nuo vienos prie kitos politin?s kadencijos. Kuo ilgiau Lietuvos galingieji laikys audito ataskaitas stal?iuose, tuo daugiau eur?, tik jau i? savo stal?i?, teks i?traukti ?mon?ms. Po 200 eur? neu?teks.

Dabar visos viltys ? Prezidento institucij?. Bet, jei ji ir imt?si biud?eto valdysenos poky?io lyderio vaidmens, tai, deja, min?ti pirmieji veiklos metai jau pra?jo. Jie būt? buv? labai svarbūs analiz?s ir poky?io plano etapui. Jei vis tik yra toks planas, tai pagal poky?i? vadyb? dabar at?jo tie lemiami 12-24 m?n., kuri? metu pats laikas esamos situacijos su?ildymui konkre?iais veiksmais. Lik? kadencijos metai jau svarbūs gauto rezultato u??aldymui, matavimui ir ?tvirtinimui. Visi turime susivienyti ir suremti pe?ius, nes valstyb?s tarnybos kompetencijos ?nugyventos“. Matome, vien? galios centr? komandos nesugeb?jo jud?ti poky?i? link, kit? – per metus nesugeba net variklio u?sivesti, tod?l tur?t? būti svarstomas u?sienio ekspert? pagalbos pasitelkimas. Be abejo, patirtis yra ?gyjama, ta?iau bandymams ir mokymuisi neb?ra laiko. Ir situacija ne ta. Juk Lietuvoje prognozuojamas vienas did?iausi? Europos S?jungoje vie?ojo sektoriaus deficito augimas. Lietuvos ekonomika smuks daugiau nei 7 proc. ? Lietuvos ekonomik? po koronaviruso kriz?s per artimiausius pusantr? met? planuojama investuoti daugiau nei 6 mlrd. eur?, o valstyb?s skola gali padid?ti iki 9 mlrd. eur?!

Pana?u, Lietuvos galingieji traukia vienas kitam i? rank? t? stebukling? be?d?ion?s leten? ir bando vienas kit? aplenkti su nauju noru. Kaip antai, daug rink?j? turi vaikus, tod?l i?mok? bus ir jiems. Tiesa, ne visiems po 200 eur?. Ma?iau. Galbūt tod?l, kad dar neturi balsavimo teis?s. Nemylime mes t? Lietuvos vaik?, kuriems teks gr??inti skolas, o anūk? ir proanūki?, matyt, neken?iame. Ir ?iaip mūs? valstyb?je bijoma ?iūr?ti ? akis, o ?ia net patogiau – juk dar negimusi? akys. Kokiame pasaulyje gyvens vaikai, kurie ?iandien gaus i?mokas? Visi geri norai ir liks be?d?ion?s letenoje, jei nebus imamasi biud?eto valdysenos, valstyb?s investicijos programos, ?vietimo sistemos esmin?s per?iūros ir apskritai – vie?ojo sektoriaus pertvarkos. ?tai – tik vieno ?mogaus istorija. Dmitrijus Kanovi?ius, vadybininkas i? Kanados, apsisprend? ir paliko Lietuv? dar tarybme?iu, nes, kaip jis teig? viename ?Verslo ?ini?“ interviu, neapsikent? ?oficialiai palaiminto veidmainiavimo“. Ar pasikeit? kas nors nepriklausomyb? atgavusioje Lietuvoje? Jei i? valstyb?s biud?eto kas kart? pra?ysime, kaip toje istorijoje, tik pinig?, bet s??iningai neaptarsime s?lyg?, tai ir gausime savo 200 eur? prie? tai atsisveikin? su i? Lietuvos i?vykstan?iais mums artimais ?mon?mis. Tiksliai nesusitarus, kaip suprantame moral? ir teising? investicij? rezultat?, ? mūs? duris gali pasibelsti rezultatas vaiduoklis.

Politikai rinkim? metu tikina, kad rezultatai jau tuoj pasibels ? kiekvieno ?mogaus duris. Jie m?gsta sakyti, kad at?jo metas ir susitarti, ir apsispr?sti, tod?l jiems, neva, kaip niekad reikalinga nors nepatogi, ta?iau tiesa. Ar nepraleidome to meto apsispr?sti mes? Mūs? pasaulio galingieji, atrodo, jau apsisprend? ir kapituliuoja prie? ties? dar nepasibaigus ?moni? jiems patik?tiems ?galiojimams. Pasirodo, i? tikr?j?, jie turi ?domesni? veikl? nei mus tikino rinkim? metu. Manau, ?ioje situacijoje lenk? satyrikas Veslavas Brudzinskis (1920-1996), gal?t? tik atsidusti – k? gi, "?statymas neu?tikrina piet?, ta?iau garantuoja piet? pertrauk?".

Tad dr?siai skolinkim?s ir ramiai pietaukime.