"Neinvestuok", ?mogau!

Nors apie tai jau buvo pakankamai daug ra?yta ir kalb?ta ?iniasklaidoje, Lietuvos ?mon?s ir toliau kiekvien? dien? nepaliauja ?investuoti“ savo sunkiai u?dirbt?, sutaupyt? ar paskolint? pinig? ? tarptautini? suk?i? gerov?. Viskas prasideda nuo nelaukto telefono skambu?io ir netik?to pasiūlymo, da?niausiai rus? kalba, ?investuoti“ ? auks?, naftos kainas, USD/EUR kurso svyravimus, kriptovaliut? ar kitus egzoti?kus finansinius instrumentus.

?Ketinau investuoti tik kelis ?imtus, ta?iau galiausiai ?suinvestavau“ daugiau nei dvide?imt tūkstan?i? EUR“.

?Investuojamos“ sumos gali būti nuo keli? ?imt? iki keli? de?im?i? tūkstan?i?, taip pat yra keletas atvej? kuomet ?mon?s padovanoja suk?iams sumas, kurios gal?jo pakeisti j? pa?i? ar artim?j? gyvenim?.

K? mes su?inome i? nukent?jusi? klient??

1. Skambinantys suk?iai prisistato investavimo bendrovi? brokeriais ar agentais. Da?niausiai nukent?j?s bendrauja ne su vienu, bet dviem ar daugiau asmen?. Tik?tina, kad pirmas kontaktas yra su ma?iau patirties turin?iu apgaviku, kuris pajut?s, kad ??uvis kimba“ perleid?i? bendravim? su potencialia auka labiau patyrusiam savo bendrininkui. Pokalbio metu tai yra ?vardinama kaip ?Su jumis netrukus susisieks mūs? darbuotojas i? Pagalbos padalinio, kuris papasakos apie investavim?, atsakys ? klausimus bei pad?s jums atsidaryti investavimo paskyr? mūs? bendrov?je“. Jeigus suprantate rusi?kai, apie suk?i? skambu?i? centrus skaitykite ?ia.
2. Telefoninis pokalbis persikelia ? Skype ar pana?ias bendravimo program?les, kuri? pagalba suk?iai savo aukai rodo ?vairias spalvotas prezentacijas su daug paini? grafik? neva pagrind?ian?i? "investavimo" naud? bei rodan?i? potenciali? u?darb?.
3. Prie? sukuriant ?asmenin? investavimo paskyr?“ suk?iai liepia atsisi?sti speciali? program?, kuri leid?ia suk?iams nuotoliniu būdu prisijungti ir valdyti nukent?jusio kompiuter?. Pasak suk?i?, jie privalo u?tikrinti, kad būt? s?kmingai sukurta "investavimo" paskyra ir ?mogus gal?t? nedelsdamas prad?ti u?dirbin?ti pinigus.
4. Yra atvej?, kuomet suk?iai ?kalbina auk? kartu prisijungti prie jo/jos elektronin?s bankininkyst?s paskyros, kad gal?t? ?vertinti finansin? pad?ti bei pateikti geresn? "investavimo" pasiūlym?.
5. Jeigu aukos s?skaitoje ?vilpauja v?jai, suk?iai primygtinai siūlo pasiskolinti i? fizini? ar juridini? asmen?, kadangi "investuoti" ir u?dirbti reikia ?ia ir dabar - rytoj jau bus per v?lu!
6. Jeigu auka abejoja, suk?iai pasiūlo prad?ti "investuoti" nuo 200 – 300 EUR bei tikina, kad atgauti "investavimo" paskyroje esan?ius pinigus yra visi?kai nesud?tinga, tod?l suk?iai gali perv?sti kelis ?imtus jau "investuot?" EUR atgal ? apgaudin?jamo asmens banko s?skait?. Būtent ?is pervestos sumos gr??inimas turi ne?tik?tin? psichologin? poveik? aukai, kuri v?liau visi?kai atsisako patik?ti, kad yra apgaudin?jama net ir tuomet, kai su ja susisiekia banko darbuotojai ir/ar policijos pareigūnai ir toliau atiduoda savo pinigus apgavikams.
7. Aukos ?investavimo paskyra“ da?niausiai yra papildoma tarptautiniais pavedimais, kuriuos atlieka pats nukent?j?s. Taip pat suk?iai gali ?tikinti auk? atskleisti jo/jos mok?jimo kortel?s duomenis, kad gal?t? atlikti pinig? nura?ym? i? kortel?s s?skaitos, kuriuos suvesdamas saugos kod? (OTP – One Time Password) patvirtina pats kortel?s tur?tojas. Da?niausiai tokiu būdu pinigai yra nura?omi naudojantis Rusijoje esan?iomis e-pinigin?mis.
8. Auka savo ?investavimo paskyroje“ mato nupie?tus gr??ius paveiksl?lius, kurie rodo, kad "investuoti" pinigai auga kaip ant mieli?, o tai da?niausiai paskatina auk? suk?iams perv?sti dar daugiau pinig?.
9. Daugeliu atveju ?investavimas“ trunka savait?mis ar net m?nesiais.
10. Kadangi suk?i? tikslas yra ?i?mel?ti“ kaip ?manoma daugiau pinig?, jie palaiko nuolatin? kontakt? su auka, pasakodami apie tai kaip s?kmingai auga jo/jos "investicinis" portfelis, ragina "investuoti" dar daugiau pinig? pasiskolinant j? i? ?eimos nari?, pa??stam? ar finans? ?staig?. U?simezga savoti?kas ir gana stipus psichologinis ry?ys tarp aukos ir j? apgaudin?jan?i? nusikalt?li?.
11. Daugeliu atveju yra prarandami pinigai, kuriuos nukent?j?s yra sukaup?s per ilg? laiko tarp? (pvz. nutraukiamos ind?li? ar gyvyb?s draudimo sutartys) arba pasiskolin?s i? kit? ?altini? (pvz. fizini? asmen?, bank? ar paskolas teikian?i? bendrovi?).
12. Jeigu apgaudin?jamas ?mogus dirba finansinio pobūd?io darb? priva?iame ar vie?ajame sektoriuje (pvz. u?ima buhalterio ar finansininko pareigas ir gali atlikti bankinius pavedimus), atsiranda reali gr?sm?, kad gali būti "suinvestuoti" ?monei priklausantys pinigai.
13. Auka yra informuojama, kad jam/jai gali skambinti banko darbuotojai ir teirautis apie atliekamus ne?prastus pavedimus. Aukai paai?kinama, kad tokiu būdu bankai, kurie bijo konkurencijos, stengiasi apsaugoti savo versl?, tod?l banko darbuotojai stengsis atkalb?ti nuo pavedim? darymo. Tod?l jeigu mobiliojo telefono ekrane pasirodo banko skambu?i? centro numeris, auka gudriai ?ypsosi ? ūs?, nes jis/ji ?ino geriau!
14. Tik?tina, kad daugeliu atveju aukos artimieji ar draugai gali nieko nenutuokti apie vykstant? ?investavim?“, kadangi nukent?j?s tai nuo j? slepia. 
15. Kai auka nusprend?ia, kad jau at?jo metas susigr??inti visus s?kmingai ?investuotus“ pinigus, paai?k?ja, kad prie? tai reikia susimok?ti ka?kokius papildomus mokes?ius. Jeigu auka yra ?investav?s“ reik?mingas pinig? sumas, tik?tina, kad jis/ji nesustos ir toliau pervedin?s pinigus suk?iams, kadangi pastarieji skambina ir ?tikin?ja,kad "visi jūs? pinigai, bitkoinai ir pan. jau yra paruo?ti ir tuoj tuoj bus pervesti ? jūs? banko s?skait?". Tokiais avejais viskas baigiasi tik tada, kai aukos s?skaita visi?kai i?tu?t?ja ir jis/ji nebeturi galimyb?s daugiau pasiskolinti. Tuomet nutrūksta Skype skambu?iai, nebepavyksta prisijungti prie asmenin?s "investavimo" paskyros su gr??iais paveiksl?liais ir ateina baisusis "reality check".

Suprat?, kad buvo apgauti nukent?jusieji da?niausiai kreipiasi ? bank? ir/arba policij?. Deja, kaip min?jau auk??iau, kadangi beveik visais atvejais "investavimas" trunk? ilg? laiko tarp?, kai u?sienio bankus pasiekia at?aukimai, gav?j? s?skaitos jau būna tu??ios, o tai rei?kia, kad susigr??inti pinigus n?ra joki? galimybi?.

Apie policijos tyrim? eig? ir s?km? galima būt? tik pasp?lioti, kadangi vie?ojoje erdv?je neteko aptikti jokios informacijos apie nustatytus ar sulaikytus ?tariamuosius. Ta?iau kadangi ?iuo suk?iavimo būdu u?siimantys nusikalt?liai fizi?kai randasi ne Lietuvoje ir su savo aukomis bendrauja per interneto telefonij? ir ?vairias program?les, tai grei?iausiai sukelia nema?us i??ūkius policijos tyr?jams, tod?l sp?ju, kad tokie tyrimai anks?iau ar v?liau atsiduria visi?koje aklaviet?je.

Beje, nukent?ti nuo tokio suk?iavimo gali ir prekybos centro pardav?jas ir korporatyvin? darb? dirbantis vadybininkas. Skirtumas tik tas, kad pirmas nelabai gali paai?kinti ? kokius finansinius produktus ar instrumentus jam buvo pasiūlyta "investuoti", kai tuo tarpu antras da?niausiai turi neblog? supratim? apie investavim? ir jo produktus. Be abejon?s, skiriasi ir prarast? pinig? sumos. Jei pirmu atveju tai bus keli tūkstan?iai pasiskolint? pinig?, tai antru atveju tai gali būti kelios de?imtys tūkstan?i? sav?, kurie buvo u?dirbti ir/ar sutaupyti per tam tikr? laiko tarp?.