Eso, Via Lietuva, VERTas ir kit? pavyzduk? ?ala Lietuvai

Yra tokia streiko forma – itali?kas streikas, kai viskas su?lunga, nes streiko dalyviai dirba labai kruop??iai, tik pagal procedūras, ir nieko nepraleisdami. C?V 1944 metais i?leido net sabota?o vadov?l? (tiek efektyv?, kad i?slaptino tik po pus?im?io met?), kuriame irgi pasiūl? metodik? kaip saugiai, be rizikos sabotuoti nacius – tiesiog visk? daryti pagal procedūras niekada nuo j? nenukrypti, ir dar kiek ?manoma da?niau pasitikslinti kaip tiksliai veikti, kad nepadarytum klaidos.

Dabar tokia sabota?o forma ?sigal?jo ir tapo sistemos dalimi. Turbūt visi esame susidūr? su tokio sabota?o vykdytojais. Pasidalinsiu vienu savo pavyzd?iu, kuris nano lygmenyje pana?us ? Teltonikos atvej?. Prie? dvide?imt met? gyvenau priemiestyje ir nor?jau susiderin?s su kaimynais pasodinti ka?ton? al?j?. Ta?iau keliolikos metr? plo?io ruo?e tarp va?iuojamosios dalies ir mano sklypo buvo kelio apsaugos zona, dujotiekio apsaugos zona, vandentiekio apsaugos zona, elektros apsaugos zona, ir dar ka?kokia apsaugos zona, kuri? saugotojai visi kaip sarginiai ?unys sak? - med?iams ne. Argumentai, kad med?iai gali pa?eisti nebent vandens tras? – nepad?jo.

Buvau ?kyrus pauk?tis, tad visgi susider?jau, kad jei pasodinsim tiksliai ant zon? susiglaudimo ta?ko, tai ta keli? centimetr? paklaida bus toleruojama, ir med?i? nepjaus. Med?iai ten ?aliuoja (?r nuotrauk?). Buvau atkaklus bei ?kyrus ir Vilniuje, tad jie miesto gatv?se irgi ?aliuoja, kur buvo ?negalima“. Ir dar daug toki? ?negalima“ pavyko perlau?ti. Kai ko ir nepavyko.

Deja, mes ne tik visi esame buv? tokio sabota?o aukomis, bet da?nai esame priversti būti ir tokio sabota?o bendrininkais. ?is sabota?as efektyvus būtent d?l to, kad jis saugus sabotuotojui. Varg?ai Via Lietuva derintojai būt? de?imtis kart? nuskalpuoti vadov? ir politik?, jei būt? derin? pana?ius projektus. Ir Eso derintojai taip pat – kitais analogi?kais atvejais, kai leido pa?eisti apsaugos zon? ?ventum? – net ne savo sklype, o k? jau kalb?ti jei savo! Juk mes vis dar baud?iame kūrybing? ir klaidas kartais padarant?, o ne taisykli? besilaikant? ir nei kiek nem?stant?. Baud?iame u? procedūrin? klaid? siekiant rezultato, o ne u? rezultato su?lugdym?.

Problema – gyvuoja visu savo bjaurumu. Ir ji vadinasi ?ne mano kiemas – ne mano problemos“. Visoms toms institucijoms tiesiog dzin yra bendri tikslai. Joms vienodai, kad did?iuliai ?em?s plotai nepanaudojami realiai niekam, ir kad tai kainuoja nei?naudotas galimybes, pinigus, bjauroja estetik?. Norintys ka?k? prasmingo padaryti yra u?kankinami ir u?klampinami biurokratijos pelk?je. Ir nauj? kabel? kelio apsaugos zonoje (kuris netgi kaip kelio sklypas ?formintas pagal vis? biurokratinio rojaus u?manym?!) norinti nutiesti Teltonika. Ir krūm? ESO apsaugos zonoje norinti pasodinti mo?iut?.

Esu patyr?s tai savo kailiu būdamas meru ar prie? tai ministru. STT (nors ji taisosi), VTSPI, KPD ir kitoki? raid?i? pori?iūrin?ios institucijos rūpinasi kod?l per kūrybi?kai taikomos taisykles, kod?l neklausoma specialist?, be?iūrin?i? tik savo dar?o, kod?l netarkuojami padariusiieji procedūrin? klaid?. Ir, ai?ku, kod?l skriaud?iami biurokratai, kurie nedaro klaid? (nes nedaro, ties? sakant, nieko).

K? matome dabar - Eso stumia ant Via Lietuva, Via Lietuva ant Eso, Lietuva ant biurokrat?, biurokratai ant teis?s akt?. Rezultatas – tipinis zombio tipo organizacijai kai d?mesio procedūroms daug, o tikslams – nulis. Ir pasiekt? tiksl? tuomet d?sningai – irgi nulis.

Geroji dalis – kad ?i? kov? su biurokratija galima laim?ti, jei j? bent kovoji. Ateinanti Vyriausyb? turi ?ans? bent jau pabandyti sukurti normalesn? sistem?. Kaip ka?kada Vyriausybei kurioje ir a? pats dirbau – pavyko pramu?ti poky?ius, po kuri? 2011 metais du tre?daliai verslinink? apklausoje pasak?, jog pajuto, kad verslo prie?iūros institucijos dirba efektyviau ir draugi?kiau. Nebuvo lengva, bet nema?ai tada pavyko.

Per t? laik? v?l apsileidome, pamet?me ambicij?. Reikia naujo vajaus v?l. Ir a?iū Teltonikai, kad dav? impuls? ?iam vajui. Nebus lengva su juo. Ta?iau prad?iai būtini du gana paprasti pakeitimai. Pirma, kad visos reguliuojan?ios institucijos ir infrastruktūrin?s ?mon?s tur?t? savo misij? ir tikslus, apibr??tus ne per procedūras (?vykdome teis?s akt? reikalavimus“), bet per naud? visuomenei, i?reik?tus vie?ais rodikliais.

Antra, visos reguliuojan?ios institucijos būt? vertinamos ne tik pagal tai, kaip vykdo procedūras, ir kaip pasiekia savo tikslus, bet ir kaip prisideda prie kit? svarbi? visuomen?s tiksl? pasiekimo.

Padarius ?iuos ?ingsnius d?l krypties – laukt? konkretus darbas tai ?gyvendinti. Tik tuomet galime tik?tis, kad ir megaprojektai, ir paprast? ?moni? kaimyni?kos iniciatyvos, ir viskas kas per vidur? tarp to nebeklimpt? biurokratijos pelk?je. Pavyzdukai, dirbantys visose institucijose bus nuostabūs, jei jie gaus tinkamus signalus, tinkamus tikslus, ir tinkam? saugum?, kad gal?t? dirbti vardan visuomen?s, o ne vardan biurokratijos.

?